Jurgis Kunčinas, iš eilėraščių rinktinės „Malūnų gatvė be malūnų“ „Dzūkai“ Apkibę šiaudgaliais, jie gėrisi alyvom. Jie šneka su giria ir tyli namuose. Kalvotoj žemėj jie visur dalyviai - Mes ne vien duona, sako, ne mėsa... Čia, kur dangus lyg vienas pilkas luitas, Čia, kur vanduo ir kraujas toks pigus, Čia, kur maži kiemai ir... Skaityti toliau →
Lubinai, Kunčinas ir dzūkai: mes ne vien duona…
Būk žalias 